Trumpi brūkštelėjimai

„Fyfa su kerzais”. Išvydus šią frazę Skype tik lengvai atsidūstu, nežinodama, ko dar tikėtis rugsėjį, ir tuojpat nusiviliu būsimu kolektyvu. Visgi atėjus tiek (ne)lauktai dienai, pirmasis įspūdis smarkiai pasikeičia. Veidą net nušviečia šypsena, o aš ir vėl pilna optimizmo. Gal ir nėr taip blogai. Sveikinuos ir bandau įsiminti vardus, kol dar visai neužgožia jų veideriai, čiubakos bei daugybė princesių lėjų. Lyderiai aiškėja iš karto. Aukštas, laibas garbanius - tikras nenuorama. Kvailai vaipydamasis, tarška be sustojimo su ta pačia „fyfa" tik šįkart be kerzų. Ant kablų, nors panikė tikrai ne kvaila ir seniūnės statusą gauna vienbalsiai. Kiti ramesni, įsidėmiu ne iškart, nes žvilgsnį patraukia jau kitas, ramus tylenis blondinas. Iš pažiūros niekuo neišsiskiriantis, paprastas vaikinukas.
Viduj toks pats užsispyręs ir išdidus. Akimirksniu sužavi savo išskirtiniu požiūriu, mintimis, motyvacija ir užsidegimu, kol viskas staiga nepasikeičia. Pirmos naivios svajonės pradeda birti į šipulius, o ryto spėlionės, ar vėl jį sutiksiu stotelėj, kiekvienas sugautas žingsnis, ištartas „labas” ironiškai virsta tylia konkurencija. Sukyla kvailas azartas dėl balų. Juk reikia parodyti, ką prarandi, kad aš geresnė, bet ilgainiui išnyksta ir tai lyg rūkas be pėdsako ir kaip nekeista be ašarų. Už tai žinau, kad niekas nevyksta be reikalo. Kiekvienas žmogus atneša į mūsų gyvenimą naują ir būtiną pamoką norint žengti pirmyn. Ir visgi buvo smagu.