Isn't it ironic?

by **Tuğçe** 2016-08-01, 21:12

Taigi taigi, nelabai suvokiu ką aš čia veikiu, o juolab ką darau, bet sugalvojau pasidalinti savo kūryba ir su JUMIS, mano brangiausieji. cheers

Kodėl tema ,,Kūryboje''?

Na, rašau tik istorijas, ne poeziją, bet sumaniau po truputį dalintis įvairių istorijų ištraukomis, kiek pajėgsiu, žinoma Very Happy

kol neišseks įkvėpimas, kaip sakoma Smile

Pasiduodu Jūsų teismui.

Su meile,

Ieva. (Ievushkinas Very Happy

)

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Meilė niekada nemiršta, ji tik laukia tinkamos akimirkos atgyti.....

by **Tuğçe** 2016-08-03, 13:25

Atsidarau savo telefoninį dienoraštį ir ką aš ten randu... Ogi metų senumo įrašus apie gyvenimą, meilę ir kasdienę motyvaciją sau. Labai sunkūs žodžiai... keista, kad juos rašiau aš. Pasidalinsiu pirmuoju įrašu ir su jumis, jei jie kam nors įdomūs Smile

HIM

Nemaniau, kad įmanoma žiūrėti į žmogų ir jame matyti save. Kai suvoki koks jis panašus į tave vidumi, nepasiryžimu. Kartu ir švelnumu. Žiūrėjau į jį ir nepaliaujamai žavėjausi jo atsidavimu savo darbui, savo pašaukimui. Sėmiausi jėgų, stiprybės iš jo trykštančios energijos ir tuo pat metu galvojau: tai, kas slepiasi už tavo nepriekaištingos savitvardos, optimizmo ir drąsos, lygu tam, kas dedasi tavo viduje - menkavertiškumas, suklupimas. Tu kaip ir aš - gyvenantis su kauke. Kurią pažinti lemta ne visiems...

~~~~~~~~~~

Mes visada nepriimame kritikos. Visada liūdime ją išgirdę iš mums brangių žmonių. Bet ar kada darėme ką nors dėl savęs ir nekreipėme dėmesio į piktus liežuvius? Ar kada sugebėjome išlaisvinti save iš stereotipinių rėmų ir eiti pirmyn...? O vertėtų...

by **Tuğçe** 2016-08-03, 21:35

Pamaniau, kai kam gali to reikėti būtent šią akimirką... Wink

(iš tos pačios ,,simfonijos'')

PAVIRŠIUJE PLŪDURIUOJANTI VIENATVĖ

Ką daryti kai tarp žmonių jautiesi vienišas ir svetimas? Kai, rodos, viskas ką darei yra nuvertinama arba pamirštama. Kai kas nors nori, jog būtum kitoks. Ne savimi. Kad pasikliautum stereotipais. O kas, jeigu būdamas toks, kaip visi - prarasi save patį? Kai nebegalėsi atskirti savo unikalumo nuo visuomenėje įsigalėjusių normų? Verta pamąstyti...

Tačiau neverta nuleisti rankų. Apsidairyk aplink - tave supa tau artimiausi žmonės. Tie, kurie bet kada ir bet kur išties tau pagalbos ranką. O kartais taip gera tiesiog užsidaryti savyje ir tyliai papostringauti... Aš, kai mane apninka depresija ar slogios mintys - skubu tai išnaudoti kūrybiniam įkvėpimui. Griebiu popieriaus lapą ir susirašau įvairiausias galvoje glūdinčias mintis, galvodama, kad jei ne dabar - tai kada...?

by **Eylül Buluter** 2016-08-04, 00:14

Man labai patiko ! Laukiu dar ♥♥

by **Tuğçe** 2016-08-04, 13:50

Ačiū labai! I love you

by **Eylül Buluter** 2016-08-04, 16:39

Prašom !! :*

by **Sayumi Isohara** 2016-08-05, 16:29

Mmm, o man pritrūko to ,,deep" kabliuko. Atrodo, viskas yra, bet kažko trūksta, lyg ir mintis išpildyta, bet neužbaigta, ar čia tik man taip atrodo?..
Anyway, aš tiesiog esu žmogus, kuris mėgsta kritikuot ir girdėt kritiką apie savo darbus.
Kartais atrodo, kad štai, graži mintis ir kažkoks žodis įsiterpia ne vietoje, sumaišo pačią reikšmę ir štai vėl aš prie to prisikabinu.
,,Tu kaip ir aš - gyvenantis su kauke. Kurią pažinti lemta ne visiems..."

Prie šito irgi prikibsiu. Prieš ,,kurią" būčiau dėjusi kablelį ir tęsusi mintį, bet man ji pati pasirodė... neaiški? Aš kaip tik manyčiau, kad žmonės dažniausiai pažįsta kitų kaukes, o ne vidinį pasaulį.

Antrasis kūrinys pasirodė vienas iš tų, kurie turėtų paliesti tas juodas gelmes ir priversti susimąstyti, tai kodėl gi man šito būtent ir pritrūko?.. gili mintis, idėja apčiuopiama, bet neįgyvendinta pilnai, pritrūko jausmo. Pavadinimas iš dalies tai ir atspindi - paviršiuje plūduriuojanti.

Nežinau, gal čia senesni darbai, galbūt dabar rašai... kitaip? Jei taip, norėčiau palyginti, įdomu. Ne kiekvienam pakliūva ta jausmingo rašytojo gyslelė, bet ją visada galima lavinti.

by **Tuğçe** 2016-08-05, 17:12

,,Tu kaip ir aš - gyvenantis su kauke. Kurią pažinti lemta ne visiems..." - būtent tą ir turėjau galvoje. Tai, kas yra už pačios kaukės nelemta pažinti. Na, čia gilus sakinys, ne visiems, matyt lemta suprasti Wink

Iš filologinės savo specialybės pusės galiu pasakyti, jog gremėzdiškos, besitęsiančios mintys (kur norėjai dėti kablelį prieš ,,kurią'') yra sunkiai išnarpliojamos skaitytojams. Būtent todėl stengiausi rašyti kiek paprasčiau ir tą mintį ,,padalinti'', nes dažnai sulaukdavau pastabėlių, jog rašau per giliai, per sudėtingai ir per protingai netgi... (taip pasakė mano lietuvių kalbos mokytoja prieš kokius ketverius metus).
Tai, kad mintys neužbaigtos - mano tikslas Smile

dar kartą pasikartosiu, primindama, jog šie užrašai yra prieš metus laiko rašyti telefone, dar vadinamame dienoraštyje. Atradau jį po keleto mėnesių, tad darbai nėra seni. Reikėtų atskirti padrikų minčių srautą nuo prozinės dalies (kadangi poezijos nerašau), nes vėlgi, jų dėstymas ir užčiuopiamas įtaigos tikslas yra kitoks. Paprastai mintys tėra užrašomos tam, jog jos dusina, slegia ir tiesiog norisi jas išlieti. O proza, kaip žinome, pasižymi vientisa, nuoseklia siužeto linija. Man pačiai buvo labai keista skaityti tokias savo kažkada parašytas mintis, nes jos rašytos be galo man sunkiu laikotarpiu, galbūt todėl ta mano gyslelė kažkur ėmė ir pasimetė... Smile

bet kuriuo atveju, ačiū Tau už kritiką ir už tai, jog perskaitei bei nepatingėjai pakomentuoti Tau užkliuvusias vietas, nes mes, rašytojai, kartais nejaučiame net savų klaidų, o kartais netgi per daug save nuvertiname... Smile

Taigi, skaitytojai vieninteliai padeda ,,atsitokėti'' ir į kūrybinę plotmę pažvelgti kiek kitaip Wink

by **Tuğçe** 2016-08-09, 00:06

VAKARINĖ NEVILTIS

Kaip greitai gali pasikeisti mūsų nuotaika kai kas nors mus įžeidžia, supykdo. Kaip stipriai reikia save tempti iš tos pačios duobės, į kurią įkritai vėl ir vėl... Kaip sau padėti, kai jau nebežinai, kas yra tikra, o kas dirbtina?

Visada buvau tas žmogus, kuris nesugeba atsilaikyti. Kuriam sunku susitaikyti su vienatve. Nes aš be žmonių - tarsi ne aš. Man reikia laisvės, tačiau nesijaučiu laiminga, jei neturiu su kuo ja pasidalinti. Man nereikia geros širdies, jei meile negaliu pasidalinti su TAVIMI. Kas aš tuomet? Klajojanti siela... vis dar ieškanti atsakymų į klausimus, kuriuos uždaviau pati sau labai seniai. Pavyzdžiui:
1) Kas aš esu ir kuo aš galiu būti?
2) Kur aš būsiu po kelerių metų?
3) Ar verta šitiek stengtis?
O svarbiausias: ar iš vis įmanoma sau pačiam į tokius klausimus atsakyti...? Su tokiomis filosofinio prado mintimis bandau pasiruošti miegui. Tačiau šiuo metu manęs niekas neramina...
GOODNIGHT.x

by **Ezgi Ergüvan** 2016-08-09, 18:12

Neblogai, neblogai. Galėtum būti ir rašytoja.

by **Tuğçe** 2016-08-09, 20:10

Dėkui

bet čia tokie paprasti įrašai, kad net man pačiai jie paprasti atrodo Laughing

tiesiog dienoraščio pobūdžio mintys. Galiu geriau Wink

ačiū dar kartą cheers

by **Kate Dawn** 2016-08-26, 23:45

Nuostabu,neįtikėtina,bet užsikabliuoji ir negali sustoti skaityti,net komentarų Wink

by **Tuğçe** 2016-08-27, 00:18

Gal tai reikėtų suprasti, kaip ironiją? Wink

by **Kate Dawn** 2016-08-27, 00:23

Šįkart rimtai kalbu.Paprastai komentarų neskaitau,bet,kur su Sayumi diskutavai perskaičiau kiekvieną žodį.

by **Ender Serez** 2016-08-27, 00:40

Man patiko. Tikiuosi bus daugiau Wink

by **Tuğçe** 2016-08-27, 13:26

Kate, tuomet smagu girdėti Smile

Ender, bus bus. Niekaip neprisiruošiu prisėst ir vėl Very Happy

ačiū

by **Tuğçe** 2016-08-30, 22:12

Po ganėtinai nemažo laiko tarpsnio vėl čia sugrįžtu Very Happy

šį kartą sujungiau nakties minčių ir šiokios tokios nevilties, kuri mane buvo apnikusi, derinį.

NEVILTIS

Isn't it ironic? Tumblr_ocps80kOZ01u4de8to1_500

Savaitė įsibėgėja, o aš jaučiuosi kur kas lėkštesnė. Bet dar nepasidaviau. Būna sunku, būna liūdna. Tereikia sulaukti geresnių dienų. O aš sapnavau saulę, savo įdegusias kojas ir vasaros dvelksmą! Artėja geresni laikai!

*****

Kaip į viską pažvelgti kito žmogaus akimis? Kaip suprasti kitą, jo problemą? Ar pirmiausia reikia pradėti nuo savęs? Mane kelintą dieną kamuoja panašūs klausimai, kuriuos išsikeliu sau kaskart apėmus nevilčiai. Kaip jos atsikratyti ir daugiau į ją nebeįbristi?

*****

Miegoti reikia eiti su pozityviomis mintimis. Ne kartą tuo įsitikinau.

Dangumi slenka pilki debesys, akimirksniu užgožiantys žydrą plotmę. Stebėdama lietaus lašus matau tiek įtūžio, vidinio nepastovumo, laukinio šėlsmo. Kartais juose įžvelgiu savo vidinę būseną. Juk po audros, nesvarbu kokia ji stipri būtų - visuomet išlys saulė.

by **Eylül Buluter** 2016-08-31, 16:02

Nu liuks. Aš tau visada sakiau ir pasakysiu (šiandien irgi ) tau reik parašyt knygą. Busiu pirma kuria ja nusipirks Wink

Nenustok rašyt, nes rašai tikrai gerai. Man patinka.

by **Tuğçe** 2016-08-31, 16:14

Gaila forume nėra to, kur skype per juoką verkia Laughing

dabar itin tiktų. Very Happy

bet ačiū labai tau!

by **Mira Beylice** 2016-08-31, 16:37

Super. Man taip pat patinka tavo kūryba.

P.S.
Isn't it ironic? Cryingwhilelaughing_anim

Visad galima jų pridėti iš čia:
https://support.skype.com/en/faq/FA12330/what-is-the-full-list-of-emoticons
jei netingit. Very Happy

by **Kate Dawn** 2016-08-31, 18:40

Super. Tikrai nuostabi kurybą,jei kada išleisi knygą duok žinoti Wink

by **Tuğçe** 2016-08-31, 20:23

O varge, kaip ačiū jums! Very Happy

by **Tuğçe** 2016-08-31, 22:41

Mano ištikimiausioji skaitytoja primygtinai prašė įkelti čia savo per 1 minutę sukurtą eilėraštuką/dainą, net nežinau kaip tai pavadinti... Very Happy

proto užtemimu, matyt.

BE PAVADINIMO

Nes aš mirštu viduje

Tave matydama su ja

Kitam vilties krante

Tu pasiimi mane

O juk galėtume dingti

Pabėgti nuo visų

Atsikratyti tų slegiančių minčių

Ir smaugiančių kančių

by **Burak** 2016-08-31, 22:47

TAIP TAIP TAIP. TU ĮKĖLEI !!!!! Party

super , man labai patiko smile

by **Tuğçe** 2016-08-31, 22:54

Matai, čia yra depresinė kūryba, ne visiems praeina ji... Very Happy

bet ačiū, kad bent tau praeina Smile

by **Eda** 2016-08-31, 23:41

Kodėl? ne kiekvienas taip sugeba parašyt kaip tu. Žinok tiek esu skaičiusi panašios kūrybos, bet taviškės su jokia neina palyginti. Taip ir toliau. Carpe diem , girl ..

by **Tuğçe** 2016-08-31, 23:47

Ane?? Gal tau suskaldyti... ne ne, juokauju Laughing

dėėkui, net sunku patikėti, kad kažkas gali taip manyti ir juolab, negalėti palyginti su niekuo Smile

tai vienintelis dalykas, kuris mane verčia judėti pirmyn Wink

ačiū labai Like a Star @ heaven

O tokia kūryba praeina ne visiems, nes žmonės mėgsta optimizmu dvelkiantį tekstą Smile

o aš linkusi daugiau išdėti viską blogo ir sunkaus, kas manyje glūdi. Gal todėl ne visiems patinka, bet juk ir neturi visiems patikti, ar ne? Wink

by **Eda** 2016-08-31, 23:54

Bet užtat turi tą tokį cinkelį, kuris skaitytoją užkabina ir norisi skaityti dar. Juk yra daug rašytojų kurie tai moką perteikti o kurie -ne. O tu moki. Bet juk Šeakspyras ir rašydavo vos ne apie mirti ir tragišką meile. Ir jo sonetus visi skaitė. (o gal aš klystu ? )
Na , bet ir kaip ten būtų, esi šaunuolė ir tik- PIRMYN !!! Like a Star @ heaven

by **Kate Dawn** 2016-09-01, 00:15

by **Tuğçe** 2016-09-01, 00:17

E, tais laikais ir kūrybą truputį kitaip suprato Wink

bet iš esmės tu teisi. Dėkoju Kiss

K, ačiū

by **Tuğçe** 2016-09-04, 15:33

IŠSISKLAIDĘ DEBESYS

Žiūrėjau į jį visą laiką jam nematant. Kad jis nematytų kibirkštėlės mano akyse, kai tyliai žaviuosi jo veido bruožais. Pati nesuprasdama, lėtai grimztu vėl ir vėl... O jis ar grimzta?

Negaliu pakęsti kai mano nuotaika priklauso nuo vieno žmogaus ištarto žodžio. Norisi rėkti, bėgti pas jį ir sušukti: ,,Negi nesupranti, kad man tavęs reikia?''. Reikia suimti save į rankas...

*****

Kas anksčiau atrodė be galo blogai, dabar tai kelia šypseną. Visada reikia nurimti ir save nuteikti gerai dienai. Pilkuma virš galvos išsisklaidė, o lūpų kampučiai pakilo aukštyn.

*****

Kaip norėčiau parašyti knygą, kuri įkvėptų tūkstančius kurti, tobulėti ir mokytis iš naujo. Norėčiau, kad pasaulis išprotėtų dėl jos, kaip mes išprotėjame įsimylėję. Kad vos ištarus žodį meilė - jie pagalvotų apie mane ir mano pašėlusią kūrybą. Nes joje sudedu visa, ką turiu savyje. Ir vis vien didžiausia kūrėjo siekiamybė yra įsijausti į skaitytojo mintis ir jausmus.

by **Kate Dawn** 2016-09-04, 18:32

neįtikėtina eilės griebiančios už širdies. pasakysiu pirmyn,nes tavo kūrybos norisi dar ir dar..

by **Tuğçe** 2016-09-04, 18:43

Wow, ačiū

by **Tuğçe** 2016-09-08, 20:36

NEGATYVIŲ MINČIŲ VAIKYMAS

Jaučiuosi išsekusi ir lyg ne savame kailyje. Jaučiuosi taip, lyg laikyčiausi tvirtai ant kojų, bet jos vis dar linktų. Jaučiu kaip negatyvios mintys užpildo mane ir sąmone jausdama eilinį minčių perteklių, nugramzdinu save į miegą...

Nereikia bijoti kritikos. Priešingai, ji turėtų padėti atsistoti iš duobės, kurios tu nepastebėjai eidamas per gyvenimą. TU turi atsigauti, ne kas kitas. O tada ramia širdimi pakelti akis į kritikuotojus ir tyliai sušnabždėti: ,,Man pavyko''. O jums...?

*****

Niekas į tave iš tikrųjų rimtai nežiūri. O tu dedi pastangas į tai, ko niekad negalvojai daryti. O jie žiūri į tave iš šalies ir galvoja: ,,Štai tu įklimpai, mano mielas drauge''. Nes viskas, ko jie norėjo - tai ne tu ir ne tavo vidinis pasaulis.

*****

Nebuvo dienos, kad nepagalvočiau apie tave. Užmiegu su tavimi ir pabundu. Blogiausia, kad net ir to nenorėdama, nespėju pramerkti akių, o tavo atvaizdas šmėsteli priešais mane. Esu bejėgė. Kartais nesuvaldanti emocijų. Bet aš visuomet žinau ką jaučiu. Galiu pasiklysti ar suklupti, tačiau žinosiu, ką jaučiu ir ko mano siela šaukiasi.

by **Tuğçe** 2016-10-21, 22:42

RANDOM STUFF (2015, balandžio 27-30 d.)

Tikėjimas savimi yra svarbiausias šiame gyvenime. Kai tiki savo jėgomis ir pasitelki protą - kiti taip pat ima žiūrėti į tave kitaip ir vertinti labiau. Viskas priklauso nuo TAVĘS.

***

Ar galima atleisti tūkstančius kartų ir vėl patikėti meile? Tikrai taip. Juk kai myli, nesidairai kitų. Kai myli - juk atleidi, nesvarbu, kad ir kaip to nenorėtum. Širdies kertelėje suvoki, kad jau pamiršai nuoskaudą, kol tas žmogus sėkmingai tau pridergė į sielą ir sulaužė pasitikėjimo vartus. Bet juk tu atleidi... Ir kaip to nedarysi, jei iš tiesų myli?

Taip gera stebėti bundančią gamtą ir suvokti, kad esi jos dalis. Balti medžių žiedai, žydras dangus ir skaisti saulė svaigino mane tarsi meilė. Vėjo dvelksmas aistringai glostė nuogą odą ir plaikstė kaštoninio rudumo plaukus. Jaučiausi gyvesnė nei bet kada. Kol taip galiu jaustis, tol sutinku pereiti visus sunkumus. Ir kodėl aš visada prisigalvoju nebūtų dalykų? Ar tai mane stiprina? O gal keičia kaip asmenybę? Nes norisi bėgti į miško tankmę ir iš ten nebeišnirti...

***

Nors oras už lango primena apie pavasario egzistavimą, širdyje jaučiu tuštumą. Norisi atsiriboti nuo visko, nuo žmonių ir paskęsti savo mintyse... Nugrimzti į gilų vandenyną ir stebėti kas manęs pasiges per kelias valandas. Tikrai ne tu...

by **Eylül Buluter** 2016-10-21, 22:47

Nuostabu. Tikrai labai gražu. Po paraliais rytoj už tai ir išgersim. Very Happy

by **Tuğçe** 2016-10-21, 22:50

Ačiū

alkoholike tu.... bent garsiai nesiskelbtum Very Happy

by **Eylül Buluter** 2016-10-21, 23:01

Pati tu tokia.

by **Tuğçe** 2016-10-29, 21:00

2015, gegužės 1-3 d.

Kodėl gyvename vien stereotipais ir grožio standartais? Nesugebame įžvelgti savito grožio ir nematome vidinio atspalvio... Kas mes? Tiksliau... TU?

Reikia pasikrauti darbingai nuotaikai, o aš skęstu miglotose mintyse. Noriu į viską pažvelgti kitaip, bet kažkas man trukdo, laiko mane iš vidaus ir neleidžia atsipalaiduoti... Principai? Vienatvės baimė? Ar įmanoma nesuprasti savęs?

***

Kaip stipriai galima prisirišti prie žmogaus... Ir norėti DAR. Kad ir kiek laiko su juo praleistum, vos jam išėjus jauti tuštumą, tarsi tas žmogus užpildytų tavyje esančią sumaištį... Kaip išgelbėti save nuo beprotystės? Nes kartais ji prisiartina taip arti... kone ranka galėčiau paliesti. Ji sukelia ilgesio, vienatvės ir sąmyšio pojūtį.

***

Ar tikrai taip greitai pasimiršta įvykiai, liūdesio akimirkos, užplūdę jausmai ar minčių perteklius? Tikrai taip. Tačiau užtenka vieno žodžio, vienos mimikos ar žvilgsnio ir viskas vėl iš naujo... Lyg ir nebūtų pasibaigę.

by **Mira Beylice** 2016-10-29, 22:11

Lengva, lengva prisirišt, ypač kai palieka daug prisiminimų. Sunkus išsiskyrimo momentas, o vėliau ta tuštuma, ilgesys, kartais net ašaros ir tu velniškai teisi. Užtenka žodžio ar net nereikšmingos smulkmenos, detalės, asociacijos, kad vėl viskas iškiltų į paviršių. Tokie tie prisiminimai. Smile

Gražios, aktualios mintys.

by **Tuğçe** 2016-10-29, 22:21

Man pačiai taip keista viską dabar skaityt, kai praėjo metai ir daugiau... Very Happy

ačiū labai! Wink

by **Mira Beylice** 2016-10-29, 23:07

Pasakysiu, kad ir po keturių metų nepasimiršta. Nors dabar jau paprasčiau, bet ne ką geresnis variantas išstūmė tuos prisiminimus.

by **Tuğçe** 2016-10-29, 23:14

tikiu, kad taip greit nepasimiršta Smile

na, bet judam į priekį Wink

by Sponsored content